Verta žinoti

Kardelių sodinimas ir auginimas

Kardeliai (Gladiolus) - vilkdalginių (Iridaceae) šeimos daugiamečiai gumbasvogūniai augalai. Gentyje apie 180 rūšių. Laukinės kardelių rūšys pasaulyje auga įvairiomis klimatinėmis sąlygomis - nuo sausų iki drėgnų vietų. Lietuvoje, dažniausiai miškų laukymėse, pagrioviuose natūraliai auga pelkinis kardelis (Gladiolus palustris Gaudin) ir į Raudonąją knygą įrašytas paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus). Sukurta keliolika tūkstančių kardelių veislių, kurios skiriasi žiedo dydžiu, forma, žydėjimo laiku, spalva, augalo dydžiu. Lietuvoje kardeliai anksčiau vadinti gladiolėmis, yra vienos populiariausių skinamų gėlių. Turbūt neįsivaizduojame mokslo metų pradžios šventės be šių gėlių.

Dirvos paruošimas kardeliams

Dirvožemis turi būti purus, humusingas. Gruntinis vanduo - giliai. Geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas priemolis. Dirvos gerinimui netinka šviežias mėšlas, išskyrus arklių. Dirvožemis turi būti silpnai rūgštus (pH 6,2-6,8) arba neutralus.

Kardeliai - skinamos gėlės. Juos geriau sodinti lysvėse, o ne gėlynuose. Kartais gėlynuose priderinami smulkiažiedžiai kardeliai.

Kardelių auginimas ir priežiūra

Kardeliai turi pirmines ir antrines šaknis. Pirminės šaknys išauga iš gumbasvogūnio dugnelio ir būna iki 20 cm ilgio, mažai šakojasi. Vystantis žiedams nunyksta kartu su senuoju gumbasvogūniu. Tarp senojo ir naujojo gumbasvogūnių išauga antrinės šaknys ir jos vegetuoja iki rudens. Senieji gumbasvogūniai kasmet sunyksta ir jų vietoje išauga nauji.

Kardelių vegetacijos ciklas ilgas - nuo balandžio ir spalio mėnesio. Žydėti kardeliai pradeda liepos mėnesį ir žydi iki stipresnių šalnų. Vienas žiedynas žydi apie 3-4 savaites, o vienas žiedas - 7-9 dienas. Pagal žiedų formą kardeliai skirstomi į smulkiažiedžius ir stambiažiedžius.

Kardeliai mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Pavėsyje prasčiau auga, vėliau žydi. Vėjas gali išlaužyti sunkius žiedynus.

Toje pačioje žemėje kardeliai auginami 5-6 metus.

Rudenį dirvožemis patręšiamas fosforo ir kalio, pavasarį - azoto trąšomis. Vegetacijos laikotarpiu kardeliai tręšiami bent tris kartus: vos tik sudygę, 7-9 cm aukščio ir kai formuojasi žiedpumpuriai. Kardeliams labai tinka arklių mėšlas.

Laistoma retai, bet gausiai - 1 ㎡ reikia 10 l vandens.

Mulčiuojama durpėmis arba kompostu, kad sulaikyti drėgmę. Visą augimo laikotarpį žemė, kurioje auga kardeliai, turi būti puri, be piktžolių.

Kardelių sodinimas

Kardelių gumbasvogūniai į žemę sodinami balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje-viduryje, kai žemės paviršius įšyla iki 8-10 ℃. Sodinimo gylis parenkamas atsižvelgiant į dirvos sudėtį ir gumbasvogūnio dydį. Sodinama 10-12 cm gylyje. Gražesni žiedynai išauga kai pasodinama giliau, o daugiau papildomų svogūnėlių užaugina - kai pasodinama sekliau. Sodinama paliekant 3 gumbasvogūnių skersmens tarpus.

Norint, kad kardeliai pražystų rugsėjo 1-osios šventei reikia atsižvelgti į veislę ir augimo sąlygas. Pagal žydėjimo laiką kardeliai skirstomi į labai ankstyvus, ankstyvus, vidutiniškai ankstyvus, vidutiniškus, vidutiniškai vėlyvus ir vėlyvus. Lietuvoje ankstyvi kardeliai pražysta 70-74, vidutiniškai ankstyvi - 75-79, vidutiniški - 80-84, vidutiniškai vėlyvi - 85-89, o vėlyvi - 91-99 dieną nuo pasodinimo. Atsižvelgiant į tai ir sodinama nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios. Galima sodinti kas dešimt dienų - taip tikrai pataikysite, kad kažkurie žydės reikiamu metu. Taip pat labai svarbu, ar augimo metu gavo pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų.

Kardeliai skinami kai prasiskleidžia vienas arba du pirmieji žiedai. Ant stiebo, kuris lieka žemėje paliekama dalis lapų tam, kad gumbasvogūnis dar būtų aprūpinamas maisto medžiagomis ir spėtų pilnai subręsti iki iškasimo.

Kardelių iškasimas ir paruošimas žiemojimui

Kardeliai gumbai iškasami rudenį - rugsėjo pabaigoje-spalio mėnesį. Nupjaunami lapai ir atskiriamas senas gumbasvogūnis. Paliekama iki 5 cm stiebo dalis, o kai ji nudžiūna - pašalinama. Gerai išdžiovinti gumbai laikomi dėžutėse, gerai vėdinamoje patalpoje palaikant 5-10 ℃ temperatūrą ir 60-70 proc. santykinę oro drėgmę, ligų prevencijai ir dezinfekcijai galima pabarstyti anglies miltelių.

Kardelių dauginimas

Kardeliai dauginami sėklomis, gumbasvogūniais arba jų dalimis arba gumbapumpuriais (mažais, 1,5 cm gumbasvogūniais išaugusiais prie pakaitinio gumbasvogūnio). Senas gumbasvogūnis dažniausiai išaugina 2-4 naujus gumbasvogūnius. Didelius gumbasvogūnius galima perpjauti į 2-3 dalis (kiek yra pumpurų), apdžiovinti ir, pabarsčius trintomis medžių anglimis, sodinti į daigynų lysves. Gyvybingiausi ir sveikiausi gumbasvogūniai išauga iš gumbapumpurių.

Senesnius kaip 4-5 metų gumbasvogūnius reikėtų sunaikinti.

Kardelių ligos

Dažniausiai pasitaikanti kardelių ligos:

fuzariozė (fuzariozinis vytulys) (Fusarium dianthi). Pasireiškia pirmiausiai išryškėjančiomis augalo gyslomis, vystančiais lapais ar lapkočiais, geltimu, džiūvimu. Kardelių gumbai pavasarį nedygsta, vasarą gelsta lapai, kurie vėliau nudžiūsta, jei išaugina žiedynstiebį, jis būna deformuotas, greitai nunyksta. Iškasus tokie užkrėsti gumbasvogūniai greitai pradeda pūti. Gali nuvysti ir pradėti džiūti atskiros augalo dalys. Prevencija:
- gumbasvogūnių mirkymas kalio permanganato tirpale prieš sodinimą, žemės dezinfekavimas;
- sėjomaina. Ilgiau kaip keturis metus nesodinti kardelių toje pačioje vietoje;
- jei jau susirgo - kuo greičiau šalinti pažeistus augalus juos deginant ar kitaip naikinant, nes fuzariozės grybas gyvena ir žiemoja dirvoje. Dirvą ir likusius nepažeistus augalus apdoroti fungicidais;
- neperlieti;
- rinktis ligoms atsparias veisles.
Kekerinis (pilkasis) puvinys - ligą sukelia grybas pilkasis kekeras. Pasireiškia gumbasvogūnio ar pačio augalo ar jo dalies apsitraukimu puvinio dėmėmis, pelėsiu, vėliau - puvimu. Dažniausiai užsikrečiama pavasarį esant labai drėgnam ir vėsiam orui, ankstyvoms šalnoms.

Prevencija:

Nesodinti kardelių žemose, drėgnose vietose.
Nesodinti labai tankiai ar kartu su kitais augalais, ravėti piktžoles.
Nepadauginti trąšų turinčių daug azoto.
Kuo greičiau šalinti pažeistus augalus ar jų dalis ir apdoroti fungicidais.
Rinktis ligoms atsparias veisles.

Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) - pasireiškia antroje vasaros pusėje, kai ant lapų atsiranda smulkių, vėliau susiliejančių rudų dėmių. Pažeisti lapai pirmą laiko pagelsta. Pirmiausia pradeda vysti stiebas. Ant jo atsiranda blyškių dėmių su baltomis, panašiomis į vatą apnašomis - ligos sukėlėjo grybiena. Vėliau ant stiebo arba jo viduje pasirodo juodų mažų kūnelių - skleročių. Apsaugos priemonės: ligos pažeistus augalus sudeginti, nedėti į kompostą, nes ligos sukėlėjai išlieka gyvybingi. Nesodinti augalų per tankiai. Užkrėstą dirvožemį dezinfekuoti.
Virusinės ligos, tokios kaip mozaika, dryžligė, dėmėtligė pasireiškia rudomis dėmėmis,dryžiais, lapų deformacija, džiuvimu. Šiuos virusus gali pernešti įvairūs kenkėjai, tokie kaip amarai arba kai pasodinamas jau užkrėstas gumbasvogūnis.
Kardelių gumbaligė (Corynebacterium fascians) - pažeistų augalų pradeda anksčiau gelsti lapai. Liga pastebima iškasus gumbasvogūnius. Sergantis gumbasvogūnis būna apkibęs išaugomis, pilnomis bakterijų, tokius būtina naikinti. Prevencija - laikytis sėjomainos.
Kardelių bakterinės rauplės (Pseudomonas marginata) - ant vidurinio lapo pamatinės dalies atsiranda smulkių, rausvų dėmių, kurios vėliau tamsėja, susilieja ir lapo pagrindas pasidaro juodas. Lapų viršūnės gelsta. Gumbasvogūniai būna išmarginti apvaliomis įdubusiomis, iškilusiais pakraščiais rudomis dėmėmis. Išvengti šios ligos padeda sėjomaina, gumbasvogūnių dezinfekavimas prieš sodinimą.
Septoriozė (Septoria dianthi) - rugpjūčio mėnesį ant lapų atsiranda purpurinio atspalvio rudų su šviesesniu viduriu nedidelių dėmių. Jų viduje susiformuoja juodų taškelių - grybo sprorų. Išbyrėjusios sporos apkrečia sveikus augalus. Liga labiausiai pasireiškia gumbasvogūnius laikant rūsyje. Prevencija:
- Nelaistyti ant lapų.
- Šalinti pažeistas augalo dalis.
- Purkšti vario preparatais.
- Sodinti tik sveikus gumbasvogūnius. Prieš sodinimą juos dezinfekuoti.
- Laikytis sėjomainos.
- Vegetacijos metu purkšti fungicidais.

Iš kenkėjų dažniausiai kardelius puolai tripsai ir amarai:

Tripsai iščiulpia gumbasvogūnių dugnelį, dėl to augalai blogai dygsta. Vegetacijos metu čiulpia lapus, jie pasidaro sidabriškos spalvos, o vėliau - paruduoja. Ant žiedų atsiranda šviesios dėmės, vainiklapiai deformuojasi. Kaip apsaugoti, kovoti: stipriai apniktus gumbasvogūnius sunaikinti. Mažiau pažeistus prieš sodinimą palaikyti karštame (50 ℃) vandenyje. Naudoti insekticidus.
Amarai čiulpia lapų, stiebų ir žiedų sultis ir užteršia augalą lipniomis išmatomis, dėl to lapai gelsta, džiūsta, raukšlėjasi. Kaip kovoti: jei amarų nėra daug - juos nurinkti, purkšti žaliuoju muilu, jei daug - purkšti insekticidais.